Jonažolė – geltonais žiedais augalas, tradicinėje Europos medicinoje naudotas dar senovės graikų laikais. Jonažolės pavadinimas, matyt, reiškia Joną Krikštytoją, nes augalas žydi maždaug per Jono Krikštytojo šventę birželio pabaigoje. Istoriškai jonažolė buvo naudojama įvairioms ligoms gydyti, įskaitant inkstų ir plaučių negalavimus, nemigą ir depresiją, taip pat žaizdų gijimui palengvinti. Šiuo metu jonažolės yra skatinamos nuo depresijos, menopauzės simptomų, dėmesio stokos hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD), somatinių simptomų sutrikimo (būklė, kai žmogus jaučiasi ekstremalus, perdėtas nerimas dėl fizinių simptomų), obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir kt. sąlygos. Vietinis jonažolės vartojimas (tepamas ant odos) skatinamas esant įvairioms odos ligoms, įskaitant žaizdas, mėlynes ir raumenų skausmus.